Ivesticijo.biz logotipas
Paieška:

Žaliavos (nafta, kt.)

Žaliavos (nafta, kt.)

Investuojant į žaliavas galima paskirstyti riziką, susijusią su įprastiniu akcijų arba obligacijų pajamingumo portfeliu. Rekomenduojama diversifikuoti (išskaidyti) investicijas plačiau, kadangi taip galima su mažesne rizika pasiekti pageidaujamą grąžą arba tikėtis didesnės grąžos nedidinant rizikos lygio portfelyje. Investuojant į žaliavas galima pagerinti savo portfelio rizikos išskaidymą bei tikėtiną grąžos rezultatą. Tradiciškai daugeliui žaliavų būdinga tai, kad jų kainos yra cikliško pobūdžio, kadangi paprastai per ilgą laikotarpį kainos tai kyla, tai krinta.

Per pastaruosius keletą metų daugelio prekių ir žaliavų, pavyzdžiui, naftos, metalų ir žemės ūkio produktų kainos išaugo. Tokį augimą galima paaiškinti tuo, kad gamybos pajėgumai yra nepakankami, padidėjo paklausa, ypač Azijos šalyse, be to, vis daugiau investuojama į žaliavas. Sulėtėjus pasaulinės ekonomikos augimui, atsiranda vis didesnis spaudimas mažinti žaliavų kainas. Jeigu šis sulėtėjimas bus tik laikinas reiškinys, o investicijos į žaliavas ir toliau populiarės, žaliavų kainų augimas gali tęstis dar gana ilgai.

„Standard & Poors" žaliavų tendencijų kainos grąžos indeksas Commodity Trends Indicator Price Return Index (S&P CTI) rodo žaliavų kainų pokyčius kylančiose ir krintančiose rinkose. Indeksas apima 16 skirtingų žaliavų, suskirstytų į 6 sektorius: energijos žaliavos, pramoniniai metalai, taurieji metalai, žemės ūkio produktai, gyvuliai ir grūdai. Skirtingai negu tradicinio žaliavų indekso atveju, krintančios kainos taip pat gali turėti teigiamą įtaką šiam indeksui, nes priklausomai nuo situacijos finansų rinkose kinta indekso sudėtis ir kainos kritimo atveju pozicija portfelyje gali būti eliminuota, siekiant sumažinti tikėtinus nuostolius ir uždirbti iš kitų kylančių žaliavų. Svarbiausia yra tai, kad kainos arba kyla, arba krinta, ir ši kainų tendencija yra pripažįstama.

Per pirmuosius 2008 metų mėnesius nafta rekordiškai pabrango, o po to pradėjo smarkiai pigti. Dėl silpno JAV ekonomikos augimo 2008 m. naftos ir jos produktų paklausa sumažėjo, tačiau manoma, kad gana stiprus besivystančių ekonomikų augimas kompensuos silpną paklausą JAV. Gyvenimo kokybės gerėjimas besivystančiose valstybėse, turinčiose daug gyventojų, pavyzdžiui, Kinijoje ir Indijoje, padidins transporto ir logistikos paslaugų paklausą ir paskatins automobilių pardavimų augimą, todėl manoma, kad vidutiniu laikotarpiu naftos kainos pasaulyje išsilaikys.

Pastaruoju metu ir toliau kaista padėtis grūdų rinkoje. Viena iš perkaitimo priežasčių - išaugusi paklausa, ypač besivystančiose šalyse, be to, prie tokios padėties prisideda apskritai prastas derlius. Dėl ypač spartaus besivystančių šalių ekonomikų augimo ir bendro suklestėjimo taip pat išaugo mėsos gaminių paklausa, o tai savo ruožtu padidino grūdų, naudojamų auginant gyvulius, paklausą. Dėl žemės ūkio produktų kainų padidėjimo išaugo ir maisto kainos, nulėmusios spartų infliacijos augimą euro zonoje.

Vienas iš paprastesnių būdų įsisukti į kainų bumo apimtas žaliavų rinkas - investuoti į biržoje prekiaujamus fondus (angl. exchange traded funds, ETF). Tai fondai, kurių investiciniais vienetais panašiai kaip akcijomis prekiaujama biržoje. Jų ypatumas yra tas, kad fondų investicijų vertė susiejama su tam tikru indeksu, pavyzdžiui, biržose prekiaujamų energetikos išteklių ar kitų žaliavų indeksais. Taigi investuotojai uždirba didėjant indeksams, t.y. brangstant naftai, metalams ar maisto produktams. Palyginti su tradiciniais aktyviai valdomais fondais, ETF mokesčiai yra mažesni ir siekia 0,1-1% nuo investuotos sumos (aktyviai valdomų fondų mokesčiai paprastai sudaro apie 2-3%). Kadangi ETF investicijų vertė susiejama su indeksu, tai investuotojui užtikrina tam tikrą rizikos išskaidymą. Investuojama ne į pavienes akcijas ar žaliavas, o į indeksą sudarantį jų rinkinį. Kadangi ETF investiciniais vienetus galima pirkti ir parduoti biržoje, jie yra likvidesni nei tradicinio fondo vienetai, kurių kaina fiksuojama vieną kartą per dieną ir tik šia kaina galima pirkti arba parduoti. Investicijų prieskonį galima dar labiau paaštrinti svertiniais ETF. Tokiu atveju fondo vieneto vertė keičiasi labiau nei susieto indekso, pavyzdžiui, naftai pabrangus 1%, fondo vieneto vertė didėja 2%. Tačiau jei nafta pigs, atitinkamai fondo vieneto vertė taip pat mažės dvigubai sparčiau.

Kol kas Lietuvoje galima investuoti tik į užsienio biržų sąrašuose esančius ETF. Fondų vienetais per šalies tarpininkus galima prekiauti tomis pačiomis sąlygomis kaip ir įsigyjant akcijas Niujorko ar kitose užsienio biržose, tokiose kaip Indijos žaliavų birža, Singapūro žaliavų birža, Čikagos žaliavų birža, Honkongo žaliavų birža, prekių-žaliavų birža MTSB Rusijoje.