Ivesticijo.biz logotipas
Paieška:

Pensijų fondai

Pensijų fondai 

Lietuvoje veikia šios pensijų fondų valdymo įmonės:

 UAB „Hansa Investicijų valdymas" (pensijų fondai: Hansa Pensija 1 (konservatyvus), Hansa Pensija 2, Hansa Pensija 3, Hansa Pensija 4);

UAB „Invalda turto valdymas" (pensijų fondai: Invalda konservatyvaus investavimo, Invalda  augančio pajamingumo, Invalda aktyvaus investavimo, Invalda racionalios rizikos, Invalda Nuosaikus (buvęs PZU Lietuva Konservatyvus),  Invalda Subalansuotas (buvęs PZU Lietuva subalansuotas, Invalda akcijų pensija plius, Invalda obligacijų pensija plius);

UAB MP Pension Funds Baltic" (pensijų fondai: MP STABILO II, MP MEDIO II, MP EXTREMO II, MP EXTREMO III, MP MEDIO III );

UAB „DnB NORD investicijų valdymas" (pensijų fondai: DnB NORD pensija 1, DnB NORD pensija 2, DnB NORD pensija 3, DnB NORD papildoma pensija, DnB NORD papildoma pensija 100) ;

UAB „Parex investicijų valdymas" (pensijų fondai: Parex pensija 1, Parex pensija 2, Parex papildomas savanoriškas pensijų kaupimo fondas);

UAB „Danske Capital investicijų valdymas" (pensijų fondai: Konservatyvaus valdymo DANSKE pensija, DANSKE pensija 50, DANSKE pensija 100);

UAB „SEB Investicijų valdymas" (pensijų fondai: SEB pensija 1, SEB pensija 2, SEB pensija 3, SEB pensija 1 plius, SEB pensija 2 plius);

Uždaroji akcinė gyvybės draudimo ir pensijų bendrovė „Aviva Lietuva" (pensijų fondai: Europensija, Europensija plius, Europensija ekstra );

UAB „Ergo Lietuva Gyvybės draudimas" (pensijų fondai: ERGO Konservatyvusis, ERGO Balans)

 

Trumpai apie pensijų fondus: 

Prieš keletą metų Lietuvoje įvykdyta pensijų sistemos reforma suteikė galimybę gyventojams lėšas kaupti ne tik mokant įmokas "Sodros" pensija gauti, bet ir papildomai privačiuose pensijų fonduose.

Pensijų fondas - bendrosios dalinės nuosavybės teise fiziniams asmenims priklausantis turtas, kuris investuojamas pagal to pensijų fondo taisykles.

Valstybė pensijų fondus reguliuoja griežčiau nei paprastus investicinius fondus, jiems galioja tam tikri papildomis suvaržymai: jie gali investuoti tik į patikimas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ir Europos Sąjungos šalių rinkas; pensijų fondų turtą galima investuoti tik į bendroves, kurių akcijomis ar obligacijomis prekiaujama biržose; negalima daug lėšų investuoti į vieną bendrovę, lėšos turi būti paskirstomos labai plačiai.

Pensijų fondų investavimo kryptys:

konservatyvus investavimas - maža rizika ir mažas tikėtinas pelningumas: 100 procentų lėšų investuojama į mažo pelningumo bei mažos rizikos vertybinius popierius;

subalansuotas investavimas - vidutinė rizika ir vidutinis tikėtinas pelningumas: dalis lėšų investuojama į mažo pelningumo ir mažos rizikos vertybinius popierius, o kita dalis - į didelio pelningumo ir didelės rizikos vertybinius popierius;

aktyvus investavimas - didelė rizika ir didelis tikėtinas pelningumas: iki 100 procentų lėšų investuojama į didelio pelningumo ir didelės rizikos vertybinius popierius. 

Pensijų sistemą Lietuvoje sudaro 3 pakopos: 

I pakopa - valstybinis socialinis pensijų draudimas, t.y. „Sodros" pensija.

II pakopa - kaupimas senatvės pensijai iš socialinio draudimo įmokos privačiuose II pakopos pensijų fonduose.

III pakopa - papildomas savanoriškas kaupimas pensijai privačiuose III pakopos pensijų fonduose ar kitais alternatyviais būdais.

Pagrindinis skirtumas tarp antros ir trečios pakopos pensijų fondų yra tai, kad į antros pakopos pensijų fondą įmokos yra atskaitomos iš įmokų į VSDF biudžetą, tuo tarpu į trečios pakopos pensijų fondą įmokos yra mokamos savanoriškai.

Dalyvavimas III pakopos pensijų fonde nereikalauja dalyvavimo II pakopos pensijų fonde ir atvirkščiai. 

I pakopa („Sodros" pensija)

Pirma pakopa yra geriausiai žinoma ir seniausiai veikianti - tai „Sodros" pensija. Dirbantys asmenys ir jų darbdaviai moka mokesčius „Sodrai", o ši, juos surinkusi paskirsto pensininkams. Toks pensijų mokėjimas ilgus metus veikė gana sėkmingai, tačiau pastaruoju metu pensininkų skaičius, lyginant su dirbančių gyventojų skaičiumi, ženkliai padidėjo. Be to, „Sodros" pensija mažai priklauso nuo to, kiek žmogus mokesčių sumokėjo, kol dirbo. Šiuo metu „Sodros" pensija sudaro apie 50% žmogaus buvusio atlyginimo, tačiau gaunančių didelį atlyginimą žmonių pensija sumažėja praktiškai dviem trečdaliais. Pensijų mokėjimo sistemą reikėjo reformuoti. Valstybė, norėdama, kad žmonės patys kuo daugiau rūpintųsi savo pensija, leido steigti privačius pensijų fondus, kurie dar vadinami II pakopos pensijų fondais.

 II pakopa (Valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo pensijų fondai)

Valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo pensijų fondų pavadinimas reiškia, kad šiuose fonduose kaupiama iš „Sodros" pervesta mokesčio dalis. II pakopoje gali dalyvauti visi, mokantys įmokas visai socialinio draudimo pensijai ir dar nesukakę senatvės pensijos amžiaus. Dalyvio, pasirinkusio pensijų kaupimo bendrovę ir su ja pasirašiusio kaupimo sutartį, darbdavys ir toliau kas mėnesį pervedinės įmokas „Sodrai", o „Sodra" jas perves į pensijų fondą. Žmogus pats turi apsispręsti, ar dalyvauti tik I pirmoje pakopoje ir gauti visą „Sodros" pensiją, ar rinktis I ir II pakopą ir gauti pensiją iš dviejų dalių: mažesnę „Sodros" pensiją ir pensiją iš pensijų fondo. 

III pakopa (Papildomas savanoriškas ilgalaikis kaupimas)

III pakopa - tai papildomas ilgalaikis kaupimas pensijai. Savarankiškai taupyti, kaupti ir investuoti yra sudėtinga, be to, ne visada pavyksta išvengti pinigų nuvertėjimo, todėl dažnai norintieji kaupti pensijai dalyvauja III pakopos pensijų fonduose, kaupiamajame gyvybės draudime, investuoja į investicinius fondus, t.y. patiki kaupimą ir investavimą profesionalams. III pakopoje gali dalyvauti visi to norintys asmenys, įskaitant ir tuos, kurie nemoka mokesčių „Sodrai" ir nedalyvauja I ir II pakopose. 

Vadinamieji papildomi savanoriški pensijų fondai, t.y. III pakopos pensijų fondai geriausiai atitinka ilgalaikio kaupimo senatvei poreikį, nes šiuo tikslu ir yra kuriami. III pakopos pensijų fondus valdo valdymo įmonės, o turtą saugo depozitoriumai (komerciniai bankai). Įmokas į naujuosius papildomo savanoriško pensijų kaupimo fondus asmuo (dalyvis) moka savarankiškai pagal su valdymo įmone pasirašytą sutartį, įmokos nėra pervedamos automatiškai. Pensijų kaupimo dalyvio patogumui įmokos gali būti periodinės ir neperiodinės, dalyvio vardu jas gali mokėti ir kiti asmenys, pavyzdžiui, sutuoktinis arba darbdavys.

 Svarbiausias III pakopos pensijų fondų privalumas- galimybė pasinaudoti mokesčių lengvata. Jos esmė: jei iki 25 % savo metinių pajamų skiriate ilgalaikiam (mažiausiai 10 metų) taupymui, valstybė grąžina fizinių asmenų pajamų mokestį. Tai galimybė sumažinti savo apmokestinimo tarifą ir vėl reinvestuoti gautus pinigus.

Nors III pakopos pensijų sutartį galima nutraukti ir pinigus atsiimti bet kada, tačiau, jei dar nepraėjo 10 metų nuo sutarties sudarymo datos, valstybei tektų grąžinti 15 % nuo įmokėtos sumos. Ši nuostata netaikoma tiems, kurie nė karto nepasinaudojo mokesčių lengvata, arba tiems, kurie sutartį nutraukė likus mažiau nei 5 metais iki "Sodros" pensijos. Jei per visą draudimo laikotarpį nė karto nepasinaudojate mokesčių lengvata, atsiimant sukauptus pinigus nereikia valstybei mokėti pajamų mokesčio - 15 % nuo įmokėtos sumos. 

Pasibaigus sutarčiai sukauptus pinigus galima atsiimti kaip vienkartinę išmoką, atsiimti lygiomis dalimis per tam tikrą laiko tarpą, pavyzdžiui, per 15 metų, arba pirkti vadinamąjį anuitetą. Anuitetas- tai gyvybės draudimo bendrovių teikiama paslauga, kai klientas visas sukauptas lėšas patiki gyvybės draudimo bendrovei, o ši įsipareigoja iki gyvos galvos kas mėnesį mokėti jam tam tikrą pinigų sumą.